Foto: Karantinas atėmė šokių repeticijas ir begalę pasirodymų reprezentuojant kraštą, bet įkvėpė naujiems atradimams, tad Violetos Lazdauskienės vadovaujama „Gulbelės kepyklėlė“ kviečia pažinti kitų šalių kepinius.
Lietuvių pasaulėjautoje duona visuomet turėjo ypatingą reikšmę ir buvo svarbus namų, tvirtos šeimos ir gerbūvio simbolis. Ko ne kasdien iš Šakių į 63 UAB „Gulbelė“ tinklo krautuves keliaujantys duonos gaminiai, pyragai bei sausainiai įtinka ir senųjų skonių mylėtojams, ir vis naujo ieškantiems. Ypatingai daug dėmesio skirta šių metų šventiniams kepiniams, kurie padės šį išskirtinį laikotarpį paįvairinti naujomis patirtimis.
„Gulbelės kepyklėlės“ vadovė Violeta Lazdauskienė pasakoja, kad kepamos duonos, bandelių, sausainių ar pyragų aromatas žmonėms dažnai asocijuojasi su šiluma, namais, šventėmis. Visgi žmonės nebenori užversti savo virtuvės kepiniams skirtais produktais bei įrankiais, kulinarinėmis knygomis, tad mieliau renkasi sau susikurti mažą šventę, įsigyjant mėgstamus produktus, pagamintus gerai pažįstamų kepyklos profesionalų.
„Nuolat savo asortimentą papildome naujais gaminiais, tačiau šventėms visada ruošiamės ypatingai“, – pasakoja V. Lazdauskienė ir džiaugiasi, kad kolektyvas jau puikiai įvaldė itališkos panettone technologiją. Kraštiečiai gal dar nepamilo, bet liaupsina daugiau keliaujantys – per mūsų darbuotojus pyragai pasiekia sostinę ir kitus miestus. Pasak jų, gaminys labai panašus į namie keptą, tik vos mažiau prieskonių, nei dėtų tikri italai – pritaikyta lietuviškam skoniui.
Gaminių autentika išlaikoma dėl to, kad gamyba kepyklėlėje nėra pilnai automatizuota – nemenka dalis kepinių vis dar ruošiami rankomis, įdedant dalelę širdies. Kepinių sritis visuomet buvo ta, kurioje galima eksperimentuoti su ingredientais, semtis idėjų iš tradicinių kepinių ir juos interpretuoti savaip. Artėjant didžiosioms žiemos šventėms, kepyklėlė kviečia dairytis ne tik tradicinių gaminių, bet ir dailiai įpakuotų europietiškų: graikiškų, vokiškų, itališkų pyragų. Mat, vadovaujamasi taisykle, jog maistas turi būti ne tik skanus, bet ir estetiškai atrodyti, kad keliautų tiesiai ant šventinio stalo ar taptų džiuginančia lauktuve.
„Dėl draudimų vykti į kitas šalis, šiemet svetimos kultūros gundė dar labiau. Tikimės, kad klientai pajus bent dalelę skirtingų kultūrų, kurių tradicijas interpretavome. Gastronominės kelionės jau seniai nėra naujiena, tad jei juoda duona su medumi nuneša į vaikystę, naujieji mūsų pyragai turėtų paskatinti svajoti apie Viduržemio jūrą ar vokiškų kalėdinių mugių šurmulį“, – sako kepyklėlės atstovė. Žinoma, ištikimi tradicijoms ras ir aguonų vyniotinį, ir tradicinius keksus bei bobas. „Ragaučiaus“ kūčiukai su su kanapių, linų sėmenų ir chia sėklomis apjungia tradiciją ir norą rinktis sveikesnius gaminius.
Prie Jums įprastų darbų prieššventiniu laikotarpiu rekomenduojame įtraukti pirkinių planavimą ir apsipirkimą internetu, kur rasite ir kepyklėlės gaminius. UAB “Gulbelė” elektroninėje parduotuvėje www.e-gulbele.lt gruodžio 24 dieną užsakymai gauti iki 12 val., bus pristatyti dar tą pačią dieną. Gruodžio 25 d. užsakymų pristatymų nebus, o 26 d. išvešime šventinių dienų užsakymus. Likite saugūs, sveiki ir kurkime šventes kartu!
https://gulbeleskepyklele.lt/wp-content/uploads/2012/03/Violeta-Lazdauskiene-2-1030x524-1.jpg5241030adminhttps://gulbeleskepyklele.lt/wp-content/uploads/2019/03/logo-02-300x249.pngadmin2020-12-22 22:12:162021-03-05 07:05:29Kepiniai Kalėdoms: pasaulio skoniai iš Zanavykų krašto Kūčioms – ruginė duona, Kalėdoms – pasaulio tradicijų įkvėpti pyragai
Lietuvių tautosakoje apstu posakių bei patarlių apie duoną, mat, šis kepinys visuomet turėjo ypatingą reikšmę lietuviškoje kultūroje ir buvo svarbus namų, tvirtos šeimos ir gerbūvio simbolis. Karantino metu žmonės ieško ne tik tradicinių kepinių, bet ir žvalgosi gardžių naujovių, padėsiančių šį išskirtinį laikotarpį paįvairinti naujomis patirtimis bei skoniais.
Mažmeninės prekybos tinklą valdančios UAB „Gulbelė“ kepyklėlės vadovė Violeta Lazdauskienė pasakoja, kad įvairūs miltiniai kepiniai visuomet buvo arti lietuvių širdies. Kepamos duonos, bandelių, sausainių ar pyragų aromatas žmonėms dažnai asocijuojasi su šiluma, namais, šventėmis, todėl vilioja užsukti pasižvalgyti, kokiomis naujienomis kvepia šį kartą.
Kepyklėlės atstovė sako, kad pastaruoju laikotarpiu šalia kasdienių miltinių kepinių, tokių kaip duona ar batonas, pirkėjai dažnai renkasi ir įvairesnius produktus: mielinius pyragus, sausainius, konditerinius pyragus, keksus. Ji sako pastebėjusi, kad žmonės nebenori užversti virtuvės kepiniams skirtais produktais bei įrankiais, kulinarinėmis knygomis, tad mieliau renkasi sau susikurti mažą šventę, įsigyjant mėgstamus produktus, pagamintus gerai pažįstamų kepyklos profesionalų.
„Nors dažniausiai pirkėjai vis dar renkasi juodą duoną, batoną, sumuštinių duoną, pastebime, kad pastaruoju metu žmonės ieško ir įdomesnių, saldesnių skonių. Tokiu laikotarpiu, kaip šis, tai – natūralu. Kepinius mėgstantys smaližiai nori atsigauti emociškai ir pasilepinti skaniu maistu. Norėdami patenkinti kepinių mylėtojų lūkesčius ir norus, nuolat savo asortimentą papildome nekasdieniškais gaminiais, kuriais tėvai mėgsta palepinti vaikučius ar patys susikurti mažytę šventę ragaujant kažką naujo“, – pasakoja V. Lazdauskienė.
Duonos ir kitų kepinių gamyba kepyklėlėje nėra pilnai automatizuota – nemenka dalis kepinių vis dar ruošiami savo darbui atsidavusių kepėjų rankomis. Kepyklėlės vadovė priduria, kad tradicinius kepinius mėgstantys žmonės nenutolsta nuo savo pomėgių, rinkdamiesi duoną su įvairiomis sėklomis, vaisiais ar daržovėmis.
Anot jos, kepinių sritis visuomet buvo ta, kurioje galima eksperimentuoti su ingredientais, semtis idėjų iš tradicinių lietuvių miltinių kepinių ir juos interpretuoti savaip. Artėjant didžiosioms žiemos šventėms, kepyklėlės vedėja kviečia žmones dairytis ne tik tradicinių gaminių, bet ir dailiai įpakuotų europietiškų: graikiško, vokiško pyragų, itališkų kepinių. Kepyklėlėje vadovaujamasi taisykle, jog maistas turi būti ne tik skanus, bet ir estetiškai atrodyti.
„Dėl draudimų vykti į kitas šalis, šiemet svetimos kultūros gyventojus gundė dar labiau. Tikimės, kad klientai pajus bent dalelę skirtingų kultūrų, kurių tradicijas interpretavome. Gastronominės kelionės jau seniai nėra naujiena, tad jei juoda duona su medumi nuneša į vaikystę, naujieji mūsų pyragai turėtų paskatinti svajoti apie keliones“, – sako kepyklėlės atstovė.
Net anot dietologų, geriau protingai pasilepinti nei sau visai kažką uždrausti. Kepyklėlės vadovė primena, kad lietuviai stengiasi nusinešti skanėstų į svečius, taip pat paruošią vaišių pilną stalą jų laukiant, tad karantino metu, gardūs vietinės kepyklos gaminiai – savaime tampa mažyte švente.
Ketvirtadienį Zyplių dvaro vežiminėje įsikūrusiame Zanavykų muziejuje, jau 18-ąjį kartą vyko tradicinė edukacinė duonos šventė „Su savo duona visur rasi suolą“. Renginį organizavęs Zanavykų muziejaus kolektyvas pakvietė prisijungti ir folkloro kolektyvus ir bendraminčius vietos verslininkus. Svečiai buvo supažindinti su duonos kepimo tradicijomis ir turėjo galimybę išbandyti senovinius įrankius bei įrenginius, dalyvavo žaidimuose.
Muziejaus archyvo padargus pristatė folkloro ansambliai, o mažmeninės prekybos tinklui UAB „Gulbelė” priklausančios „Gulbelės kepyklėlės” gaminiai tapo puikiu šiandieninio rezultato pavyzdžiu, kaip ištikimybė tradicijai pritaikoma šiandieninio kliento skoniui ir poreikiams. Kepyklėlės vadovė Violeta Lazdauskienė pasakoja, kad štai tradicinė zanavykiška duona kepama tik iš ruginių miltų. Pasak jos, būtent dėl gamybos technologijos, ši duona išsiskiria saldžiarūgščiu skoniu ir maloniu aromatu, o tam, kad ilgiau liktų minkšta yra kepama dideliais kepalais.
„Kasdienė zanavykiška duona skiriasi nuo proginės. Proginė duona kepama iš dvejopų – ruginių ir ruginių šveistinių miltų. Kepame ją mažesniais kepalais: apvalią su įspaudais arba stačiakampę, su ąžuolo lapais“, – detalėmis dalijasi V. Lazdauskienė.
Ji pasakoja, kad duonos gamyba „Gulbelės kepyklėlėje” nėra pilnai automatizuota – čia ne maža gaminių vis dar ruošiama rankomis. Pasak V. Lazdauskienės, būtent taip saugomos senosios duonos kepimo tradicijos, kurias taip vertina kepyklėlės klientai.
„Siekiame, kad mūsų kepiniai būtų aukščiausios kokybės, todėl naudojame lietuviškas žaliavas: skaldytus grūdus, rupiai maltus ruginius miltus, sijotus ir pasijotus ruginius ir kvietinius miltus, sviestą, ruginį salyklą, kmynus, saulėgrąžas ir kitus skonį paryškinančius ingredientus“, – kalba V. Lazdauskienė.
Kepyklėlės vadovė priduria, kad pastaraisiais metais pastebima itin daug skirtingų duonos ingredientų variacijų. Kepėjai naudoja įvairias sėklas, daržoves ar vaisius, kurie paverčia duoną įmantriu patiekalu, nenutolstant nuo tradicinių lietuviškų duonos kepimo subtilybių.
Lietuviams svarbus kultūros paveldas
Duoną lydinčias tradicijas ir jos gamybos subtilybes atskleidžianti edukacinė šventė „Su savo duona visur rasi suolą“ kasmet sulaukia svečių iš skirtingų Lietuvos vietovių. Pagrindinio renginio organizatoriaus Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė pastebi, kad duonos istorija bei jos keliu ant valgomojo stalo domisi itin daug moksleivių ir mokytojų.
„Džiaugiamės, kad ši, beveik dvidešimtmetį vykstanti, edukacinė šventė kasmet sulaukia gausaus šalies akademinės bendruomenės dėmesio. Susipažinti su krašto kultūra ir duonos kepimo tradicijomis mokiniai bei pedagogai čia atvyksta iš įvairių šalies mokyklų. Svečiai gali dalyvauti rugiapjūtės parodomojoje programoje, javapjūtės talkų, pabaigtuvių pramoginėje dalyje, kurią lydi šokiai ir dainos, žaisti liaudiškus žaidimus ir taip įsitraukti į pažintinę veiklą aktualizuojant ir populiarinant Zanavykijos regiono kultūros paveldą“, – sako R. Vasaitienė.
Ji pasakoja, kad šventės metu Zyplių dvaro teritorijoje įrengti XX a. pradžioje naudoti grūdų apdirbimo padargai, kuriuos galėjo išbandyti ir patys šventės svečiai. Šia veikla itin domėjosi jaunoji karta, kuri dažnai nėra susipažinusi su grūdų kūlimu spragilais, malimu girnomis bei kitomis tradicinėmis duonos gamybos technikomis. Zanavykų muziejaus direktorė priduria, kad edukaciniame renginyje buvo demonstruojama ir šiuolaikinė, moderni technika – traktorius, kombainas.
„Siekiame, kad jaunimas pamatytų ir pajustų, koks iš tiesų sunkus kadaise buvo duonos kelias, kuo gyveno mūsų protėviai. Duonos šventės metu dalyviai stebi ir išbando grūdų kūlimą spragilais, grūdų valymą geldoje, arpavimą, malimą rankinėmis girnomis ir kitus grūdų paruošimo darbus. Taip pat susipažįsta su tradicinės duonos kepimo procesu bei specialiomis zanavykiškomis apeigomis – rugių vainiko parnešimu į namus“, – apie šventę kalba R. Vasaitienė.
R. Vasaitienės teigimu, dėl šalyje susiklosčiusios epidemiologinės situacijos šventės organizatoriai atsakingai žvelgė į visus saugumo reikalavimus ir užtikrino saugius atstumus tarp dalyvių bei suteikė galimybę dezinfekuoti rankas. Šventės organizatoriai džiaugiasi ir pačių dalyvių atsakingumu: svečiai dėvėjo medicinines kaukes, naudojosi dezinfekciniu skysčiu, laikėsi čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo.
https://gulbeleskepyklele.lt/wp-content/uploads/2010/01/Duonos-svente-Gulbeles-kepyklele-1030x686-1.jpg6861030adminhttps://gulbeleskepyklele.lt/wp-content/uploads/2019/03/logo-02-300x249.pngadmin2020-09-11 15:46:112021-03-05 07:17:51Duonos šventė jaunąją kartą supažindino su saugomomis tradicijomis
Kepiniai Kalėdoms: pasaulio skoniai iš Zanavykų krašto Kūčioms – ruginė duona, Kalėdoms – pasaulio tradicijų įkvėpti pyragai
Foto: Karantinas atėmė šokių repeticijas ir begalę pasirodymų reprezentuojant kraštą, bet įkvėpė naujiems atradimams, tad Violetos Lazdauskienės vadovaujama „Gulbelės kepyklėlė“ kviečia pažinti kitų šalių kepinius.
Lietuvių pasaulėjautoje duona visuomet turėjo ypatingą reikšmę ir buvo svarbus namų, tvirtos šeimos ir gerbūvio simbolis. Ko ne kasdien iš Šakių į 63 UAB „Gulbelė“ tinklo krautuves keliaujantys duonos gaminiai, pyragai bei sausainiai įtinka ir senųjų skonių mylėtojams, ir vis naujo ieškantiems. Ypatingai daug dėmesio skirta šių metų šventiniams kepiniams, kurie padės šį išskirtinį laikotarpį paįvairinti naujomis patirtimis.
„Gulbelės kepyklėlės“ vadovė Violeta Lazdauskienė pasakoja, kad kepamos duonos, bandelių, sausainių ar pyragų aromatas žmonėms dažnai asocijuojasi su šiluma, namais, šventėmis. Visgi žmonės nebenori užversti savo virtuvės kepiniams skirtais produktais bei įrankiais, kulinarinėmis knygomis, tad mieliau renkasi sau susikurti mažą šventę, įsigyjant mėgstamus produktus, pagamintus gerai pažįstamų kepyklos profesionalų.
„Nuolat savo asortimentą papildome naujais gaminiais, tačiau šventėms visada ruošiamės ypatingai“, – pasakoja V. Lazdauskienė ir džiaugiasi, kad kolektyvas jau puikiai įvaldė itališkos panettone technologiją. Kraštiečiai gal dar nepamilo, bet liaupsina daugiau keliaujantys – per mūsų darbuotojus pyragai pasiekia sostinę ir kitus miestus. Pasak jų, gaminys labai panašus į namie keptą, tik vos mažiau prieskonių, nei dėtų tikri italai – pritaikyta lietuviškam skoniui.
Gaminių autentika išlaikoma dėl to, kad gamyba kepyklėlėje nėra pilnai automatizuota – nemenka dalis kepinių vis dar ruošiami rankomis, įdedant dalelę širdies. Kepinių sritis visuomet buvo ta, kurioje galima eksperimentuoti su ingredientais, semtis idėjų iš tradicinių kepinių ir juos interpretuoti savaip. Artėjant didžiosioms žiemos šventėms, kepyklėlė kviečia dairytis ne tik tradicinių gaminių, bet ir dailiai įpakuotų europietiškų: graikiškų, vokiškų, itališkų pyragų. Mat, vadovaujamasi taisykle, jog maistas turi būti ne tik skanus, bet ir estetiškai atrodyti, kad keliautų tiesiai ant šventinio stalo ar taptų džiuginančia lauktuve.
„Dėl draudimų vykti į kitas šalis, šiemet svetimos kultūros gundė dar labiau. Tikimės, kad klientai pajus bent dalelę skirtingų kultūrų, kurių tradicijas interpretavome. Gastronominės kelionės jau seniai nėra naujiena, tad jei juoda duona su medumi nuneša į vaikystę, naujieji mūsų pyragai turėtų paskatinti svajoti apie Viduržemio jūrą ar vokiškų kalėdinių mugių šurmulį“, – sako kepyklėlės atstovė. Žinoma, ištikimi tradicijoms ras ir aguonų vyniotinį, ir tradicinius keksus bei bobas. „Ragaučiaus“ kūčiukai su su kanapių, linų sėmenų ir chia sėklomis apjungia tradiciją ir norą rinktis sveikesnius gaminius.
Prie Jums įprastų darbų prieššventiniu laikotarpiu rekomenduojame įtraukti pirkinių planavimą ir apsipirkimą internetu, kur rasite ir kepyklėlės gaminius. UAB “Gulbelė” elektroninėje parduotuvėje www.e-gulbele.lt gruodžio 24 dieną užsakymai gauti iki 12 val., bus pristatyti dar tą pačią dieną. Gruodžio 25 d. užsakymų pristatymų nebus, o 26 d. išvešime šventinių dienų užsakymus. Likite saugūs, sveiki ir kurkime šventes kartu!
Kepinių mylėtojams – pasaulio skoniai
Lietuvių tautosakoje apstu posakių bei patarlių apie duoną, mat, šis kepinys visuomet turėjo ypatingą reikšmę lietuviškoje kultūroje ir buvo svarbus namų, tvirtos šeimos ir gerbūvio simbolis. Karantino metu žmonės ieško ne tik tradicinių kepinių, bet ir žvalgosi gardžių naujovių, padėsiančių šį išskirtinį laikotarpį paįvairinti naujomis patirtimis bei skoniais.
Mažmeninės prekybos tinklą valdančios UAB „Gulbelė“ kepyklėlės vadovė Violeta Lazdauskienė pasakoja, kad įvairūs miltiniai kepiniai visuomet buvo arti lietuvių širdies. Kepamos duonos, bandelių, sausainių ar pyragų aromatas žmonėms dažnai asocijuojasi su šiluma, namais, šventėmis, todėl vilioja užsukti pasižvalgyti, kokiomis naujienomis kvepia šį kartą.
Kepyklėlės atstovė sako, kad pastaruoju laikotarpiu šalia kasdienių miltinių kepinių, tokių kaip duona ar batonas, pirkėjai dažnai renkasi ir įvairesnius produktus: mielinius pyragus, sausainius, konditerinius pyragus, keksus. Ji sako pastebėjusi, kad žmonės nebenori užversti virtuvės kepiniams skirtais produktais bei įrankiais, kulinarinėmis knygomis, tad mieliau renkasi sau susikurti mažą šventę, įsigyjant mėgstamus produktus, pagamintus gerai pažįstamų kepyklos profesionalų.
„Nors dažniausiai pirkėjai vis dar renkasi juodą duoną, batoną, sumuštinių duoną, pastebime, kad pastaruoju metu žmonės ieško ir įdomesnių, saldesnių skonių. Tokiu laikotarpiu, kaip šis, tai – natūralu. Kepinius mėgstantys smaližiai nori atsigauti emociškai ir pasilepinti skaniu maistu. Norėdami patenkinti kepinių mylėtojų lūkesčius ir norus, nuolat savo asortimentą papildome nekasdieniškais gaminiais, kuriais tėvai mėgsta palepinti vaikučius ar patys susikurti mažytę šventę ragaujant kažką naujo“, – pasakoja V. Lazdauskienė.
Duonos ir kitų kepinių gamyba kepyklėlėje nėra pilnai automatizuota – nemenka dalis kepinių vis dar ruošiami savo darbui atsidavusių kepėjų rankomis. Kepyklėlės vadovė priduria, kad tradicinius kepinius mėgstantys žmonės nenutolsta nuo savo pomėgių, rinkdamiesi duoną su įvairiomis sėklomis, vaisiais ar daržovėmis.
Anot jos, kepinių sritis visuomet buvo ta, kurioje galima eksperimentuoti su ingredientais, semtis idėjų iš tradicinių lietuvių miltinių kepinių ir juos interpretuoti savaip. Artėjant didžiosioms žiemos šventėms, kepyklėlės vedėja kviečia žmones dairytis ne tik tradicinių gaminių, bet ir dailiai įpakuotų europietiškų: graikiško, vokiško pyragų, itališkų kepinių. Kepyklėlėje vadovaujamasi taisykle, jog maistas turi būti ne tik skanus, bet ir estetiškai atrodyti.
„Dėl draudimų vykti į kitas šalis, šiemet svetimos kultūros gyventojus gundė dar labiau. Tikimės, kad klientai pajus bent dalelę skirtingų kultūrų, kurių tradicijas interpretavome. Gastronominės kelionės jau seniai nėra naujiena, tad jei juoda duona su medumi nuneša į vaikystę, naujieji mūsų pyragai turėtų paskatinti svajoti apie keliones“, – sako kepyklėlės atstovė.
Net anot dietologų, geriau protingai pasilepinti nei sau visai kažką uždrausti. Kepyklėlės vadovė primena, kad lietuviai stengiasi nusinešti skanėstų į svečius, taip pat paruošią vaišių pilną stalą jų laukiant, tad karantino metu, gardūs vietinės kepyklos gaminiai – savaime tampa mažyte švente.
Duonos šventė jaunąją kartą supažindino su saugomomis tradicijomis
Ketvirtadienį Zyplių dvaro vežiminėje įsikūrusiame Zanavykų muziejuje, jau 18-ąjį kartą vyko tradicinė edukacinė duonos šventė „Su savo duona visur rasi suolą“. Renginį organizavęs Zanavykų muziejaus kolektyvas pakvietė prisijungti ir folkloro kolektyvus ir bendraminčius vietos verslininkus. Svečiai buvo supažindinti su duonos kepimo tradicijomis ir turėjo galimybę išbandyti senovinius įrankius bei įrenginius, dalyvavo žaidimuose.
Muziejaus FOTO galerija
Duonos gamyba – ypatingas ritualas
Muziejaus archyvo padargus pristatė folkloro ansambliai, o mažmeninės prekybos tinklui UAB „Gulbelė” priklausančios „Gulbelės kepyklėlės” gaminiai tapo puikiu šiandieninio rezultato pavyzdžiu, kaip ištikimybė tradicijai pritaikoma šiandieninio kliento skoniui ir poreikiams. Kepyklėlės vadovė Violeta Lazdauskienė pasakoja, kad štai tradicinė zanavykiška duona kepama tik iš ruginių miltų. Pasak jos, būtent dėl gamybos technologijos, ši duona išsiskiria saldžiarūgščiu skoniu ir maloniu aromatu, o tam, kad ilgiau liktų minkšta yra kepama dideliais kepalais.
„Kasdienė zanavykiška duona skiriasi nuo proginės. Proginė duona kepama iš dvejopų – ruginių ir ruginių šveistinių miltų. Kepame ją mažesniais kepalais: apvalią su įspaudais arba stačiakampę, su ąžuolo lapais“, – detalėmis dalijasi V. Lazdauskienė.
Ji pasakoja, kad duonos gamyba „Gulbelės kepyklėlėje” nėra pilnai automatizuota – čia ne maža gaminių vis dar ruošiama rankomis. Pasak V. Lazdauskienės, būtent taip saugomos senosios duonos kepimo tradicijos, kurias taip vertina kepyklėlės klientai.
„Siekiame, kad mūsų kepiniai būtų aukščiausios kokybės, todėl naudojame lietuviškas žaliavas: skaldytus grūdus, rupiai maltus ruginius miltus, sijotus ir pasijotus ruginius ir kvietinius miltus, sviestą, ruginį salyklą, kmynus, saulėgrąžas ir kitus skonį paryškinančius ingredientus“, – kalba V. Lazdauskienė.
Kepyklėlės vadovė priduria, kad pastaraisiais metais pastebima itin daug skirtingų duonos ingredientų variacijų. Kepėjai naudoja įvairias sėklas, daržoves ar vaisius, kurie paverčia duoną įmantriu patiekalu, nenutolstant nuo tradicinių lietuviškų duonos kepimo subtilybių.
Lietuviams svarbus kultūros paveldas
Duoną lydinčias tradicijas ir jos gamybos subtilybes atskleidžianti edukacinė šventė „Su savo duona visur rasi suolą“ kasmet sulaukia svečių iš skirtingų Lietuvos vietovių. Pagrindinio renginio organizatoriaus Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė pastebi, kad duonos istorija bei jos keliu ant valgomojo stalo domisi itin daug moksleivių ir mokytojų.
„Džiaugiamės, kad ši, beveik dvidešimtmetį vykstanti, edukacinė šventė kasmet sulaukia gausaus šalies akademinės bendruomenės dėmesio. Susipažinti su krašto kultūra ir duonos kepimo tradicijomis mokiniai bei pedagogai čia atvyksta iš įvairių šalies mokyklų. Svečiai gali dalyvauti rugiapjūtės parodomojoje programoje, javapjūtės talkų, pabaigtuvių pramoginėje dalyje, kurią lydi šokiai ir dainos, žaisti liaudiškus žaidimus ir taip įsitraukti į pažintinę veiklą aktualizuojant ir populiarinant Zanavykijos regiono kultūros paveldą“, – sako R. Vasaitienė.
Ji pasakoja, kad šventės metu Zyplių dvaro teritorijoje įrengti XX a. pradžioje naudoti grūdų apdirbimo padargai, kuriuos galėjo išbandyti ir patys šventės svečiai. Šia veikla itin domėjosi jaunoji karta, kuri dažnai nėra susipažinusi su grūdų kūlimu spragilais, malimu girnomis bei kitomis tradicinėmis duonos gamybos technikomis. Zanavykų muziejaus direktorė priduria, kad edukaciniame renginyje buvo demonstruojama ir šiuolaikinė, moderni technika – traktorius, kombainas.
„Siekiame, kad jaunimas pamatytų ir pajustų, koks iš tiesų sunkus kadaise buvo duonos kelias, kuo gyveno mūsų protėviai. Duonos šventės metu dalyviai stebi ir išbando grūdų kūlimą spragilais, grūdų valymą geldoje, arpavimą, malimą rankinėmis girnomis ir kitus grūdų paruošimo darbus. Taip pat susipažįsta su tradicinės duonos kepimo procesu bei specialiomis zanavykiškomis apeigomis – rugių vainiko parnešimu į namus“, – apie šventę kalba R. Vasaitienė.
R. Vasaitienės teigimu, dėl šalyje susiklosčiusios epidemiologinės situacijos šventės organizatoriai atsakingai žvelgė į visus saugumo reikalavimus ir užtikrino saugius atstumus tarp dalyvių bei suteikė galimybę dezinfekuoti rankas. Šventės organizatoriai džiaugiasi ir pačių dalyvių atsakingumu: svečiai dėvėjo medicinines kaukes, naudojosi dezinfekciniu skysčiu, laikėsi čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo.
UAB „Gulbelė“ inf.